- kėslauti
- kė́slauti, -auja (-auna), -avo intr. NdŽ, kėsláuti, -áuja, -ãvo BŽ176,583 ketinti, žadėti, rengtis, taisytis, kėsintis: Kė́slavo važiuoti į Skuodą K.Būg(Ms, Slnt). Sūnus kė́slauna žanyties, t. y. mėklina J. Aš kė́slaunu eiti, t. y. ketu J. Vis kėslauji dar medžių pirkti Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.